Meninės fotografijos paroda „Kijevo Pečorų laura – Ukrainos šventovė“

2017 m. birželio 12–25 d.

Kijevo Pečorų laura – didžiausias ir žymiausias pravoslavų vienuolynas Ukrainoje, jos tikroji dvasinė širdis. Įkurta 1051 m., neseniai pakrikštytoje šalyje, ji tapo pirmuoju daigeliu, išaugusiu Ukrainos krikščioniškosios sąmonės dirvoje. Būtent čia prasidėjo ukrainiečių meno ir literatūros ištakos. Pirmosios šioje žemėje sukurtos ikonos tapo vėlesnių ikonų tapybos pavyzdžiu, o lauros šventyklos – pamatu kitų cerkvių rytų slavų žemėse statybai. Čia pradėti rašyti metraščiai, padėję pagrindus nacionaliniam istorijos mokslui, buvo įkurta pirmoji ligoninė, atsirado pirmasis rytų slavų universitetas – Kijevo Mohylos akademija. Iš čia vienuoliai misionieriai krikščionišką mokymą išplatino toliau į šiaurę ir rytus.

 

Per amžius vienuolynas traukė geriausius rašytojus, istorikus ir filosofus, jis tapo svarbiausiu pravoslavų tikybos centru. Čia XVII a. atsiradusi tipografija buvo žymiausia ir produktyviausia pravoslavų pasaulyje.

 

Vienuolyno pavadinimas kilęs nuo žodžio „печера“ (ola), nes iš pradžių bendrija, kurią valdė vienuolyno įkūrėjai Antonijus ir Feodosijus, gyveno savo jėgomis iškastose olose. Vėliau du požeminiai vienuolyno kompleksai tapo brolijos laidojimo ir Pečorų šventųjų garbinimo vieta. Šiandien Pečorų šventųjų yra 120.

 

Unikalų antžeminį lauros architektūrinį ansamblį sudaro XI–XX a. statiniai. Jo pradininkas – Feodosijus Pečorietis, kuris 1073 m. vienuolyną perkėlė į gretimą kalvą ir ėmėsi Didžiosios cerkvės bei didelio antžeminio vienuolyno statybų. Taip atsirado Žemutinė laura su olomis ir Aukštutinė laura. Toks, kokį matome dabar, architektūrinis ansamblis buvo sukurtas XVIII a. Dauguma statinių yra tuomet dominavusio ukrainietiškojo baroko stiliaus.

 

Sunkiais komunistinio totalitarinio valdymo metais Ukrainos patriotai lauros teritorijoje įkūrė muziejų, dabar vadinamą Nacionaliniu Kijevo Pečorų istoriniu ir kultūriniu draustiniu.

 

Daugelis iš jų vėliau nukentėjo nuo režimo, bet sugebėjo išsaugoti lauros šventybes ir paminklus, taip pat – tūkstančius unikalių daiktų iš kitų muziejų ir cerkvių. Dabar draustinio fonduose yra 70 000 eksponatų, tarp kurių esama unikalių XI–XVIII a. dirbinių, siejamų su žymių istorinių asmenybių vardais.

 

XIII a. gyvenęs vyskupas Simonas savo dvasiniam draugui apie Kijevo Pečorų laurą rašė: „Viena diena Dievo Motinos namuose yra geresnė nei tūkstantis kitur pragyventų metų. Čia norėčiau būti daugiau, negu gyventi man skirta nuodėmingose vietose.“ Šie jausmingi žodžiai tiksliai apibūdina ukrainiečių požiūrį į Kijevo Pečorų laurą, parodo jos reikšmę tautai.

 

Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Kijevo Pečorų istorinis ir kultūrinis draustinis.

 

Parodos rėmėjai: Ukrainos kultūros ministerija, Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje. Labdaros fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“.

 

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. (8 5) 262 8080, (8 5) 212 1813
El. p. dziuljeta.ziugzdiene@gmail.com, tddm@muziejus.ldm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų

Taip pat žiūrėkite

Galerija

Meninės fotografijos parodos „Kijevo Pečorų laura – Ukrainos šventovė“ atidarymas