Prano Domšaičio galerijos pastatai

 

LDM Prano Domšaičio galerija

 

Prano Domšaičio galeriją sudaro dvi ekspozicinių pastatų grupės Klaipėdoje ir Juodkrantėje:

 

PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOS PASTATŲ KOMPLEKSAS KLAIPĖDOJE

 

Prano Domšaičio galerija įsikūrusi Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, Liepų gatvėje, keturiuose į vieną kompleksą sujungtuose pastatuose (Liepų g. 29, 31, 33, 35). Trys pastatai – Liepų g. 31, 33 ir 35 – yra įtraukti į vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Pastatų sklypai suplanuoti XIX a. pabaigoje. Visi pastatai statyti XIX a. pab.–XX a. I pusėje (konkreti data nežinoma). Pastatai, formavę kvartalo urbanistinę struktūrą, atskleidžia Liepų gatvės (anuomet – Aleksanderstrasse) rytinės atkarpos, XIX a. pabaigoje pavadintos „Pailgintąja Aleksandro gatve“ (Verlängern Aleksanderstrasse), o XX a. 4 dešimtmetyje pervadintos Otto Bottcherio gatve, užstatymo tendencijas. Išlikę autentiški trijų pastatų (Liepų g. 31, 33, 35) fasadai atspindi būdingas senosios Klaipėdos architektūros formas.

Po 1945-ųjų visi pastatai buvo nacionalizuoti, juose apgyvendintos šeimos, Liepų g. 35 name veikė vaikų darželis. Pastarasis namas 1971 m. buvo perduotas tuometinei Kultūros ministerijai. 1973 m. birželio 1 d. jame atidarytas Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Klaipėdos paveikslų galerija. 1978 m., plečiant galerijos ekspozicijas, rekonstruoti kiti trys pastatai (Liepų g. 33, 31, 29), sujungiant visus statinius į vieną ansamblį. Nugriovus nevertingus ūkinius priestatus kiemo pusėje, suprojektuotas naujas priestatas, skirtas ekspozicijoms ir parodoms, suformuoti du uždari vidiniai kiemeliai.

 

LDM Prano Domšaičio galerija
LDM Prano Domšaičio galerija

PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOS PASTATŲ KOMPLEKSAS JUODKRANTĖJE

 

LDM Prano Domšaičio galerija Juodkrantėje
LDM Prano Domšaičio galerija Juodkrantėje

Miniatiūrų muziejus iš pradžių veiklą pradėjo Juodkrantės bažnyčioje (1976–1989). Beveik 15 metų bažnyčioje veikęs muziejus buvo ypač populiari Lietuvos dailės muziejaus kultūros ir meno institucija Neringoje, pamėgta vietos visuomenės ir turistų, poilsiautojų. Dabar Miniatiūrų muziejus atkurtas ir atidarytas šalia bažnyčios kitoje gatvės pusėje ant marių kranto esančiame istoriniame pastate, menančiame vasaromis čia apsistodavusį Liudviką Rėzą.

 

LDM Prano Domšaičio galerija Juodkrantėje
LDM Prano Domšaičio galerija Juodkrantėje

IŠSAMIAU APIE PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOS PASTATUS KLAIPĖDOJE

 

Mūrinį, tinkuotą, dviejų aukštų  pastatą, esantį adresu Liepų g. 31, akių ligų klinikai pasistatė gydytojas okulistas Edwinas Heinas, tad pastatas turi didesnius nei gretimų namų langus. Ypač platus yra buvęs antro aukšto operacinės langas su balkonu (virš įvažiavimo į kiemą, panaikintas rekonstrukcijos metu). Fasadiniai langai labai puošnūs, dekoruoti medžio drožiniais su akanto, meandro, kriauklės ir kitais ornamentiniais motyvais, plačiais mediniais drožinėtais sandrikais ir palangėmis, piliastrus primenančiais apvadais šonuose. Mediniu kiaurapjūvio ornamentu puoštas ir karnizas. Pastatą vainikuoja siauras dekoratyvinis frontonas su medžio drožiniais.

Gyvenamosios paskirties pastatas adresu Liepų g. 33 XX a. I pusėje taip pat priklausė E. Heinui. Mūrinis, tinkuotas, trijų aukštų statinys turi neobaroko elementų. Pirmo aukšto sienos dekoruotos rustais, fasadą puošia medinis balkonėlis-gėlynas su tekintomis baliustromis, pastato kampus remia piliastrai su korintiniais kapiteliais. Fasadą užbaigia lenkto ir laužyto kontūro frontonas su voliutomis bei nišoje įkomponuota reljefine liūto galva. Puošnumo pastatui suteikia dideli, pusapvalės arkos formos langai, profiliuoti karnizai. Po rekonstrukcijos buvęs įėjimas į pastatą iš Liepų gatvės panaikintas. Kiemo pusėje išliko medinė veranda.

Pastatas, esantis adresu Liepų g. 35, XX a. pradžioje priklausė firmai „Adler Werk G“, vėliau (1942 m. adresų knygos duomenimis) Georgui Schneideriui. Dalis patalpų buvo gyvenamosios paskirties, kita dalis naudota kontorai. Tai vieno aukšto raudonų plytų mūro statinys su mansarda ir pusrūsiu, čerpėmis dengtu laužytos konfigūracijos stogu. Jis būdingas iki XIX a. pabaigos Vokietijoje plitusios architektūrinės srovės „Medžiagų stilius“ (Materialstil), propagavusios natūralias medžiagas ir paprastas, racionalias formas, pavyzdys. Klaipėdoje šio stiliaus įtaka buvo jaučiama iki Antrojo pasaulinio karo. Pastato fasadui panaudotos įvairios medžiagos: tašytų akmens blokų cokolis, raudonos plytos ir šviesus tinkas sienoms, mediniai pastogės gegnių konstrukcijos elementai. Išraiškingoje ir racionalioje pastato struktūroje ryškėja ir istorizmo bei liaudiškosios architektūros („Tėvynės stilius“, Heimatstil) bruožai.

Tekstas parengtas pagal Jono Tatorio knygą „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994) ir Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus archyvinę medžiagą.

 

SVARBIAUSIOS ŽINIOS APIE LDM PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOS ĮKŪRIMO ISTORIJĄ

 

LDM Prano Domšaičio galerija (tuo metu ji buvo vadinama Klaipėdos paveikslų galerija) atidaryta 1973 m. birželio 1 dieną. Dar 1971 m. galerijai buvo paskirtas dviejų aukštų XIX a. pab.–XX a. pr. pastatas (Liepų g. 35). Projektuojant galeriją išsaugota pastato vidaus erdvių struktūra, autentiška laiptinė, medinė veranda (architektas Zigmas Rutkauskas, interjerų dizaineris Kazimieras Miežinis).

Galerijoje buvo eksponuojami lietuvių senosios ir šiuolaikinės vaizduojamosios dailės kūriniai, XIX–XX a. pr. Vakarų Europos ir Rusijos tapyba (ekspozicijos autorius Romualdas Budrys), o nedidelį kiemelį puošė mozaikos ir skulptūros.

1973 m. galerijai buvo perduoti dar trys pastatai (Liepų g. 31, 33, 29). Po rekonstrukcijos (architektas Z. Rutkauskas, interjerų dizaineris K. Miežinis) visi keturi pastatai buvo sujungti į vieną kompleksą. Nauja, 1 800 m² ploto ekspozicija atidaryta lankytojams 1978 m. (ekspozicijos autorius R. Budrys).

Tuo metu galerijoje buvo eksponuojama XVII–XVIII a. Lietuvos tapyba, XIX a. tapyba ir grafika (Vilniaus meno mokykla), XX a. I pusės Lietuvos tapyba ir grafika (Kauno meno mokykla), XIX–XX a. pr. Vakarų Europos ir Rusijos tapyba, tarybinių respublikų (Latvijos, Armėnijos ir kt.) dailininkų kūriniai. Didžiausia ekspozicijos dalis buvo skirta XX a. II pusės lietuvių vaizduojamajai ir taikomajai dailei.

1990 m. galerijos ekspozicijos atnaujintos. Didžioji ekspozicinio ploto dalis po pertvarkymo skirta šiuolaikinei lietuvių tapybai, grafikai, skulptūrai. Buvo eksponuojami Klaipėdos krašte XIX–XX a. pr. paplitę taikomosios dailės dirbiniai, dailininkų, kilusių iš šio krašto, kūriniai.

2001 m. liepos 26 d. seniausioje galerijos dalyje (Liepų g. 35) įrengta nuolat veikianti tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) kūrinių ekspozicija. LDM saugomas didžiausias pasaulyje tapytojo kūrinių rinkinys – 665 aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, piešiniai, estampai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai. P. Domšaičio kūrybai skirtose salėse sukurta jauki ir romantiška „dailininko namo“ atmosfera (ekspozicijos autorius R. Budrys).

Centrinėje galerijos komplekso dalyje eksponuojamos didelės ilgalaikės parodos. Pirmajame aukšte įsikūrė Meno pažinimo centras su dirbtuvėmis ir patalpomis, skirtomis vaikų, moksleivių, pedagogų, muziejaus lankytojų kūrybos pristatymams. Galerijoje nuolat rengiamos miesto, šalies, užsienio dailininkų kūrybos parodos, lankytojai kviečiami į kultūros vakarus, koncertus. Populiari vasaros renginių vieta – du jaukūs, žalumos kupini kiemeliai.

2004 m., įamžinant tapytojo ekspresionisto P. Domšaičio atminimą, Klaipėdos paveikslų galerija pavadinta Prano Domšaičio galerija.

Nuo 2013 m. Miniatiūrų muziejus, esantis L. Rėzos g. 3, Neringoje, – Prano Domšaičio galerijos ekspozicinis pastatas Juodkrantėje.

 

Parengė Kristina Jokubavičienė

Atnaujinta: 2018-01-12