Ilgalaikė paroda „Prabanga ir meistrystė. XVI–XX a. Europos taikomoji dailė iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“

Nuo 2017 m. gruodžio 14 d.

Parodos fragmentas. Fot. T. Kapočius

Parodoje pristatomi svarbiausi XVI–XX a. taikomosios dailės eksponatai, sukaupti Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose. Senieji muziejaus rinkiniai buvo nuolat pildomi kolekcininkų, meno mecenatų dovanomis, palikimais, muziejininkų ekspedicijose surinktais ar muziejui pasiūlytais įsigyti vertingais kūriniais. Ypač reikšmingos yra kultūros puoselėtojų Edmundo Laucevičiaus, Lidijos Okulevičiūtės, Mykolo Žilinsko sukauptos kolekcijos. 

 

Vertingiausi ir rečiausi yra senieji Vilniaus arkikatedros XVII a. vid.–XVIII a. pr. Briuselio ir Flandrijos manufaktūrose austi gobelenai. Visi eksponuojami gobelenai neabejotinai turi didelę meninę, istorinę vertę. 

 

Tarp kitų dailiosios tekstilės pavyzdžių eksponuojamos ir kontušo juostos. Kaip tvirtina dailės istorikė Gražina Marija Martinaitienė, „tarp visų dailiosios tekstilės šedevrų, kurie XVIII a. buvo sukurti LDK, yra ypatingos juostos, žinomos kontušo juostų pavadinimu; jos be jokių išlygų priskiriamos prie didžiausių taikomosios dailės vertybių. […] Kontušo juostos buvo kaip kilmingų asmenų didikų ir bajorų atpažinimo, identifikavimo priemonė. Austos šilkiniais, aukso bei sidabro siūlais, komponuotos pagal nusistovėjusias schemas, atėjusias iš Rytų.“ 

 

Porceliano kolekcijoje pristatomos žymiausios Europos porceliano manufaktūros – Meiseno, Berlyno, Vienos, Sevro. Eksponuojami itin reti pirmieji Meiseno manufaktūros dirbiniai, pagaminti iš Johanno Friedricho Böttgerio 1708 m. išrastos rudai rausvos akmens masės; taip pat pristatomos populiarios Meiseno bei Dresdeno vazos su gėlių lipdiniais, rokoko stiliaus skulptūrėlės. Vertos dėmesio ir Vienos karališkosios porceliano manufaktūros lėkštės, dekoruotos polichromine tapyba. Subtiliu koloristiniu dekoru išsiskiria Sevro karališkosios porceliano manufaktūros dirbiniai – jų servizų ir vazų paviršiams naudotos Sevro meistrų sukurtos spalvos: rožinė, dangiška, karališkoji mėlyna. 

 

Parodoje eksponuojami du korpusinių baldų pavyzdžiai. Unikalus XVI a. pab.–XVII a. pr. dviaukštis kredensas, priskiriamas Prancūzijos baldų meistrams, naudotas indams ir stalo skalbiniams laikyti. Baldas puoštas įspūdingais horeljefiniais drožiniais, kuriuose panaudoti populiarių Flandrijos, Nyderlandų dailininkų graviūrose vaizduoti motyvai.

 

Kitas parodos eksponatas, vadinamasis „kabinetas“, datuojamas XVIII a. Tai dvivėrė spintelė ant keturių dekoratyvių kojelių, puošta drožyba ir šviesaus medžio intarsijomis, už durelių įkomponuota daugybė stalčiukų, kurie skirti svarbiems dokumentams, pinigams, brangenybėms laikyti. 

 

Parodoje matome XIX a. pab.–XX a. pr. svetainės minkštų baldų komplektą, priklausiusį meno mecenatui, kolekcininkui M. Žilinskui. Tai tam laikotarpiui būdingas eklektiškas rokoko (Liudviko XV) stiliaus pakartojimo pavyzdys. Sėdimųjų baldų grupėje ypač meistriška drožyba pasižymi XVII a.–XVIII a. pr. Italijos baroko baldų meistrams priskiriamas krėslas, puoštas masyvių akanto lapų motyvais, taip pat prabangūs krėslai, aptraukti XVIII a. gobelenais.

 

Svarbus dvarų interjerų akcentas buvo puošnios koklinės krosnys. Parodoje eksponuojama XVIII a. pab. koklinės krosnies sienelė, rekonstruota iš beveik sunykusios krosnies, surastos muziejininkų ekspedicijų metu, buvusio Karūžiškės dvaro teritorijoje. Toks koklinės krosnies tipas atsirado veikiamas Nyderlandų dailės, kur XVII a. pab.–XVIII a. nedideliame Delfto mieste, suklestėjus fajanso gamybai, susiformavo savitas Delfto stilius. Tuo metu visoje Europoje išpopuliarėjusių puošnių fajanso indų ir sienų puošybai skirtų plytelių, kurių keletą neatsitiktinai matome parodoje, iš svetur atsiveždavo ir Lietuvos didikai. Nyderlandų meistrų darbuose populiarūs dekoro motyvai netrukus jau puošė ir Lietuvoje statomas krosnis. Eksponuojama krosnies sienelė dekoruota Delfto stiliumi: baltu emaliu padengtame fone mėlynais kobalto dažais nutapytomis žmonių, paukščių figūromis, augalais. Rečiau sutinkamas motyvas – barokinėje arkoje su įrašu „1791“ įkomponuota simbolinė Merkurijaus, romėnų prekybos dievo, keliautojų globėjo, apsiavusio sparnuotais sandalais, su lazda ir sparnuota kelionine kepure, figūra. 

 

Parodoje gausu XIX a. Bohemijos stiklo, žavinčio giliomis rubino, kobalto spalvomis ir sudėtingomis daugiasluoksnio stiklo technologijomis. Originalūs XIX–XX a. sandūroje sukurti secesijos stiklo pavyzdžiai, dauguma jų – stiklininkų eksperimentai. Žymiausias stiklo ekspozicijos eksponatas – Émile’io Gallé dirbtuvėse sukurta kamėjinio stiklo dėžutė. 

 

Metalo ekspozicijoje rodomi kūriniai, pagaminti Vilniaus, Maskvos, kitų Vakarų Europos miestų dirbtuvėse. Be kalinėtų, puncuotų, graviruotų rankų darbo sidabro dirbinių, eksponuojami ir XIX a. fabrikiniai indai, pagaminti Varšuvoje įsikūrusioje Fraget kompanijos gamykloje. 

 

Pristatomi ir muziejaus įvairių medžiagų rinkinyje esantys žaismingi eksponatai: vėduoklės, įvairios dėžutės, tabokinės, lazdelės, šukos, lornetai, moteriški rankinukai, taip pat keli įdomesni biserio dirbiniai. Dalis jų yra garsaus taikomojo meno kolekcininko, Lietuvos kultūros istoriko bei tyrinėtojo E. Laucevičiaus ir kolekcininkės bei restauratorės L. Okulevičiūtės pomirtinio palikimo dalis. 

 

Taikomosios dailės skyriaus rinkinių kuratorės 

Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Eglė Pinkutė

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. (8 5) 262 8080, (8 5) 212 1813
El. p. dziuljeta.ziugzdiene@gmail.com, tddm@muziejus.ldm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų