Paroda „Tradicijos ir naujovės“

2016 m. spalio 28–2017 m. gruodžio 31 d.

img_5642
Parodos ekspozicija. Nuotr. Kristinos Jokubavičienės

Paroda „Tradicijos ir naujovės“, 2016 m. gegužę–rugsėjį veikusi Gintaro muziejuje Palangoje, nuo spalio 28 d. rodoma Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Parodoje pristatoma XX a. septinto–dešimto dešimtmečių Lietuvos profesionalių dailininkų metalo plastikos, juvelyrikos, tekstilės, porceliano, keramikos, odos ir stiklo unikalių darbų kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

 

Paroda atspindi būdingus laikmečio meninės raiškos principus. Aštunto dešimtmečio pabaigos–dešimto dešimtmečio postmodernizmo tendencijos, formos konceptualumo paieškos, nykstančios ribos tarp vaizduojamosios ir taikomosios dailės atsiskleidžia daugiaprasmiuose taikomosios dailės kūriniuose. Menininkai savo santykį su supančia aplinka perteikia ieškodami funkcijos, formos ir dekoro darnos, pasitelkę naujus dizaino sprendimus bei technologijų ir medžiagų įvairovę.

 

Gausi metalo plastikos ir juvelyrinių dirbinių ekspozicija pradedama nuo septintame dešimtmetyje į dailės gyvenimą įsiliejusio meninio metalo specialisto Vytauto Budvyčio sukurtų tauriųjų metalų indų. Aštunto dešimtmečio lietuvių juvelyrikos meno tradicijos siejamos su Kazimiero Simanonio vardu. Tuo metu buvo atgaivinta tradicinė juvelyrikos technika, naudojami brangieji ir pusbrangiai akmenys, eksperimentuojama su naujomis technologijomis. Aštunto dešimtmečio pabaigoje subrendusi dailininkų juvelyrų karta – Marytė Gurevičienė, Arvydas Gurevičius, Vytautas Matulionis, Birutė Stulgaitė, Aleksandras Šepkus – padėjo šiuolaikinės moderniosios lietuvių juvelyrikos pagrindus. Kiek vėliau jų gretas papildė Žilvinas Bautrėnas, Sigitas Virpilaitis. Jų meniniai ieškojimai atspindi taikomosios ir vaizduojamosios dailės susiliejimo procesus: pasitelkdami įvairių dailės sričių raiškos priemones, juvelyrai siekė perteikti savo nuotaikas, nuojautas, menines nuostatas.

 

Devintame dešimtmetyje suklestėjusią mažųjų formų tekstilę pristato žymių tekstilininkių Danutės Kvietkevičiūtės, Zinaidos Kalpokovaitės-Vogėlienės, Minos Levitan-Babenskienės ir kt. kūriniai. Šių autorių darbuose vyravo eksperimento dvasia, greta tradicinio gobeleninio audimo pradėtos vis plačiau naudoti aplikacijos, pynimo, nėrimo, siuvinėjimo technikos ir netekstilinės medžiagos (medis, metalas, stiklas, plastikas, popierius). Smulkioji tekstilė įgavo įvairiausius pavidalus – nuo įrėmintų paveikslėlių ir plokštuminių miniatiūrų iki reljefinių bei erdvinių trimačių objektų.

 

Eksponuojama originalaus dizaino, individualaus braižo, funkcionalių ir dekoratyvinės paskirties meninės odos pavyzdžių – knygų įrišimų, dėžučių, sukurtų Elgos Boči, Zitos Kreivytės, Danutės Mertingaitės-Gajauskienės ir kt. 

 

Parodoje pamatysime keramikės Liucijos Šulgaitės, kuri pirmoji Lietuvoje įsisavino porceliano technologijas, modernias kompozicijas iš fajanso ir kietojo porceliano, Kristinos Mazūrienės, Evos Tomaš, Gražinos Švažienės dekoratyvinius komplektus, modernios konceptualiosios keramikos pakraipai atstovaujančių menininkų Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės, Kosto Urbanavičiaus kūrinius.

 

Meninį stiklą reprezentuoja Gražinos Didžiūnaitytės, daugiasluoksnio storasienio stiklo technologijos pradininkės Lietuvoje, darbai. Aštuntame-dešimtame dešimtmetyje jos sukurtų dekoratyvinių vazų kompozicijos atskleidžia stiklo meninės raiškos galimybes. G. Dižiūnaitytės pradėtą emocionalią tapybinę stiklo tradiciją pratęsė Algimantas Žilys ir kiti dailininkai.

 

Parodą Prano Domšaičio galerijoje papildė Eglės Baltakytės-Kvintienės, Stanislavos Aldonos Gedvilaitės, Aniceto Jonučio, Violetos Laužonytės, Birutės Mitašiūnaitės-Sarapienės gobelenai ir Kęstučio Balčikonio batikos darbai.

 

Parodos kuratorės: Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė.

 

 

 

 

Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. / faks. (8 46) 410 416; tel. (8 46) 410 412
domsaitis.galerija@muziejus.ldm.lt