Vido Pinkevičiaus (1949–2012) tapybos paroda

2019 m. rugsėjo 4 d. – spalio 6 d.

Vidas Pinkevičius. Klaipėdos motyvas. 2004. Šeimos nuosavybė

Vidas Pinkevičius gimė 1949 m. lapkričio 9 d. Gruzdžių miestelyje, Šiaulių rajone. 1968–1973 m. studijavo freską-mozaiką Vilniaus valstybiniame dailės institute pas profesorę Sofiją Veiverytę. 1973 m. atvyko gyventi į Klaipėdą. Čia visą tolesnį gyvenimą dirbo pedagoginį darbą – dėstė tapybą Adomo Brako dailės mokykloje. Dailininkas mirė 2012 m. balandžio 12 d. Klaipėdoje.Pinkevičius nuo pirmųjų dienų aktyviai įsitraukė į meninį uostamiesčio gyvenimą. Klaipėdiečiai dar atsimena M. Mažvydo alėjoje garsiąją vaikų kavinę „Du gaideliai“ su nusidriekusiomis eilėmis norinčiųjų papietauti su vaikais. Jos sienas puošė V. Pinkevičiaus kartu su tapytoju monumentalistu Juozu Vosyliumi sukurtos freskos (privatizavus pastatą, freskos buvo uždažytos). Mažėjant sieninės tapybos užsakymų, dailininkas perėjo prie molbertinės tapybos. V. Pinkevičius buvo surengęs per 50 personalinių parodų, jo darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos, JAV, Olandijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, kitų šalių kolekcininkai.Pinkevičiaus kūrybos palikimą, kurį sudaro šimtai drobių, piešinių ir eskizų, saugo dailininko našlė grafikė Felicija Kačenauskaitė-Pinkevičienė. Buvęs vienu ryškiausių Klaipėdos menininkų, V. Pinkevičius pasižymėjo neįtikėtinu darbštumu. Pasak F. Kačenauskaitės-Pinkevičienės, „su juo buvo taip ramu, toks kasdienis ritmas – darbo diena ar sekmadienis, lietus ar sniegas, šaltis ar kaitra“.

 

Kūryba V. Pinkevičiui buvo ir džiaugsmas, ir kančia, ir išsilaisvinimas. Nuolatinis darbas, uždaras gyvenimo būdas, apsiribojęs namais, mokykla ir dirbtuve, profesinis sąžiningumas davė išskirtinį rezultatą. Kolegos jį juokais vadindavo dirbtuvės kaliniu, tapybos atsiskyrėliu, gyvenimo asketu ar dailės misionieriumi. Jo stulbinantis darbštumas, piešinio raiška ir spalvos jėga kėlė pagarbų susižavėjimą. Pasak tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus, V. Pinkevičius „tarnavo Tapybai, lyg ištikimas riteris. Nesimetė į eksperimentus ir todėl neprarado mokyklos, meistrystės. Atkakliai siekė aukščiausio rezultato, padarė viską, kad maksimaliai išskleistų savo talentą“.

 

Šiemet dailininkui būtų suėję septyniasdešimt metų. Jubiliejinė V. Pinkevičiaus tapybos paroda birželį ir liepą veikė Juodkrantėje, Lietuvos dailės muziejaus Pamario galerijoje. Parodoje LDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje vyrauja peizažai. Jie ne tik atskleidžia prigimtinę dailininko meilę gamtai. Žydinčių pievų, laukų, sodų ir net miestų vaizduose siaučia nenutrūkstantis, gaivalingas gamtos šėlsmas. Spalvų ir formų požiūriu V. Pinkevičiaus tapyba yra ekspresyvi, kartais drastiška. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad neįmanoma išnarplioti tankiai „suaustų“ potėpių raizginių, pamatyti ir išjausti paslėptų sluoksnių, atsekti, kas slypi ir skleidžiasi juose.

 

Viename interviu 2009 m. dailininkas teigė: „Menotyrininkai, kurie labai mėgsta viską sudėlioti į stalčiukus, priskiria mane ekspresionistams. Galbūt tai tiesa, bet yra ir šiek tiek siurrealizmo. Man labai patinka Nyderlandų siurrealistai, Boschas. Ir iš gyvenimo pajautų tai ateina. Aš, prieš stodamas prie molberto, nusipaišau daug piešinių, pailsiu ir vakare jau žinau, kokį eskizą krapštysiu rytojaus rytą. Nesu visa apmąstantis, labiau pasineriu į neišvengiamą būseną.“

Parodos kuratorė Kristina Jokubavičienė 

Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. / faks. (8 46) 410 416; tel. (8 46) 410 412
domsaitis.galerija@muziejus.ldm.lt